gulėti

gulė́ti, gùli (gùlia), -ė́jo 1. intr. būti gulsčiam, būti išvirtusiam; ilsėtis, miegoti: Aš guliu medžių pavėsyje P.Cvir. Gulėjo jis ten, kiek gulėjęs, ir užmigo rš. Ar tu čia man dar gulėsi – kelkis! J.Jabl. Guli – gulė́k, nebambėk! Pc. Jo gulėtoje vietoje negulėk J.Jabl. Šitoks jaunas da ir an sniego gulė́k, nesušalsi Trgn. Per tiltą jojau, nuo žirgo puoliau, purvynelė[je] gulėjau StnD28. Kuris gulėjo vartuosemp DP270. Tas, katras gulėjo numirėliu, ... pasižiūrėjo iš po marškos BsPII251. Kad gulė́čia ilgiau, tai visai sustingčia Brt. Lazda teguliẽ, neimk J.Jabl. Gi žiūriu – peilis begulįs J.Jabl. Priėjęs iš vienos pusės kartą kirto, iš kitos – ąžuolas ir guli MPs. Rugiai guli kap patalas Dkš. Dalis žolės jau gulėjo pradalgėse rš. Kad pavažinėja, tai guli kap vandeny Arm. Guli į žirnį susirietęs Šll. | Einu per kiemelį, klausau per sienelę – guli mano mergužėlė vakarykščio miego (d.) Kp. Pas motynėlę valią turėjau – kolei norėjau, tolei gulėjau JV793. Begulint atejo trys kaimynai aplankyti Juozapo M.Valanč. Mūsų mergaitės gùli klėty Sml. Metas jau gùlimasis buvo, kaip jiejie atvažiavo J. Čia mūsų gulimas kambarys J.Jabl. ^ Gulia kaip šuo ant šieno S.Dauk. Gùli šuva, gùli uodega Dkš. Guli vilkas – džiūsta, teka vilkas – tunka B. Gulėsi – nieko neturėsi Lš. Lovoj gulėdamas, žuvies nesugausi Vdk. Gulėdamas šersi – stačias važiuosi, stačias šersi – gulėdamas važiuosi (jei tingėsi šerti, neturėsi ramybės važiuodamas – reikės vis raginti arklį; jei rūpestingai šersi, važiuodamas pailsėsi – gerai pašertas arklys pats bėgs) Trgn. Ramiam užeina [bėda, nelaimė] begulint, greitasis pats užbėga Vžns. Niekur negausi duonos guliamos (dykai duodamos), visur reikia krutėti (dirbti) Prng. Gulima duona negemsta in stalo, reikia ažuprocavot Arm. Nekibink gùlinčios bėdos! Slm. Valgo, kol pasisõti, gùli, kol nusibosta Dkš. Visi gùli kaip negyvi – nors į sieną daužk Dkš. | refl.: Aš tik sykį noriu bandyt, kai an plunksnų gùlis (kaip gera gulėti) Jrk67. Čia negulė́kis, čia baido Šts. Geras purmonas gulęs[is] (atsigulęs) pavaro arklius [kuliamojoje mašinoje] Šts. 2. intr. nakvoti: A šiąnakt toli gulė́jot? Kbr. Sykį nakties gulėjome (naktigonėje buvome), tai kad užėjo lietus! Pc. Dėdė liko gulė́damas (liko nakvoti) Dsn.

gulė́tinai adv.: Barbė buvo gulė́tinai (buvo ir pernakvojo) Slnt. Šiandie žvejai išejo gulėtinai į jūrą (jūroje nakvos) Plng.

3. intr. sirgti, negalėti: Antri metai jau gùli ant patalo Skp. Galvą skauda, ale gulėt neguli Šk. Aš guliu tuo tarpu (ne visai sveikas esu) J.Jabl. Beveik visas kaimas guli gripu Žž. Gulėjau strėnoms, dabar liga sulindo į kojas Šts. Sergu, negaliu, galvelè guliu Plš.

gulė́tinai adv.: Jis dabar gùli gulė́tinai (nebesikelia iš lovos) Pc. Gulėtinai neguli, bet dejuoja, galvą sopa, visam negera esą Vad.

gulimaĩ adv.: „Ar labai serga?“ – „Kur tau ne labai, vaikeli, – gulimaĩ serga!“ Mrj.

4. intr. būti paguldytam, palaidotam: Pasuko keleliu pro kapines, kuriose gulėjo senasis Kirda J.Balt. Trys broliai – karžygiai jauni žemelėje guli S.Nėr. Mažame karste gulėjo Viktutė P.Cvir. Aukštasis kalnelis, naujasis grabelis, gùli mano dukrelė, grabe paguldyta JD1235. Ten aukštame kapaityj gul mano tėvaitis RD85. Štai begulįs jauns bernelis, dėl vainiko skendęs KlvD82. | refl.: Kur varpeliai jaunai skamba, tę mano dukrelei gerai gulis TŽII254. 5. intr. stovėti, laikytis, supti: Baisus debesys gùli, ilgai lis Gs. Vaiskas gùl aplink miestą KII251. Čia eilė tokia gùli (daug žmonių, norinčių ką pirkti) Ėr. Kai šalta, musės gùli pasislėpę Ėr. Bitės dėl vėjų, šaltų orų bei lytaus nieko negalia dirbti, bet namie gulėti turia S.Dauk. 6. intr. būti, stovėti (turėti vietą): Šalia ant stalo gulėjo jos šventadieniniai drabužiai V.Mont. Gulėjo žemė po sniegu sušalus T.Tilv. Pro atvirą virtuvės langą, kur meitėlis gulėjo, spingsojo žiburys P.Cvir. Akmuo gùl prie kelio K. Kad grabių nėra, tai vanduo gùli (nenuteka) Gs. Mėšlai teip pat užsidega, kad didžiose krūvose sumynioti guli S.Dauk. Čia pat gulėjo sugrėbstyti kupečiai dobilų J.Bil. Gulėjo vandens suneštas baltas smėlys rš. Ežeras guli per tris tūkstančius pėdų aukščiau jūros paviršiaus rš. Ant kalnelio putinas stovėjo, po putinu vieškelis gulėjo (d.) Vs. Jis penkiasdešimt bačkų vyno tur begùlint KII2. Gal pačtõ[je] ilgai gulėjo (siuntinys) Ėr. Mano balnužėlis, mano tyminėlis, ant žirgelio gulėjo JD1108. | prk.: Drūktenienei rūpestis kaip pakala, galvoje įkalta, guli su tomis vestuvėmis Žem. O tas tavo žodis vis man širdy gul LTI57. ^ Vietoj gulėdamas, ir akmuo apželia S.Dauk. | refl.: Mūras gulėjos apskleistas šiaudais Vg. 7. tr. velti, trinti, gniaužyti, slėgti, spausti: Kam dabar guli patalus, ne tau paklotus! J.Jabl. | refl.: Nauji namai gùlisi (slėgisi), užtat viršum langų palieka tarpą Ds. 8. intr. tikti, derėti, stovėti: Atėjo puikus vyriškis, apsivilkęs gražiai gulinčiais drabužiais Mš. Pirmą kartą apsivilko milinę; ji guli nedailiai sp. Plaukai po pirčiai, ką labiau šukuoji, tą labiau negùli Sdk. 9. intr. pasikeisti, kitokios sudėties pasidaryti vienodai bebūnant. ^ Linas guli – šilkas guli (linai gulėdami gerėja, švelnėja) Stak. | refl.: Linai dar gulėsis (dar turės būti ant kratos) rš. \ gulėti; apgulėti; atgulėti; dagulėti; įgulėti; išgulėti; nugulėti; pagulėti; pergulėti; pragulėti; prigulėti; sugulėti; užgulėti